- sankulinis
- sánkulinis, -ė adj. (1) DŽ1, sankūlìnis (2) 1. iš antrininkų, prastesnių grūdų: Sánkuliniai miltai Als. Sankūlìnę duoną ėdė DūnŽ. | prk.: Sánkulinis (paauglių) vakarelis – nepaaugusių, bulkinų Ggr. 2. antrininkas, prastesnis (apie grūdus): Sánkuliniai grūdai Šts. 3. skirtas sankului: Sánkulinė miega Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
